Ar gali būti kas nors gražiau ir tauriau už kilniais darbais įspaustus žmogaus gyvenimo pėdsakus gimtojoje žemėje? Juk ženklų, rašytiniais paminklais įamžintų žmonijos atmintyje, nepajėgia sugriauti jokie gyvenimo kataklizmai, nes už raštą nėra stipresnių priemonių tam tautos atminties tvarumui išlaikyti. Tai tokiais tvariais žingsniais per Lietuvos žemę, ypač per jos etnografinį regioną – Zanavykiją, žingsniuoja mokslininkė Giedrė Čepaitienė-Kudirkaitė (Kudirkų Giedrutė). Tarp daugelio jos darbų zanavykų kraštui ypač aktualus paskutinis mokslininkės leidinys – knyga ,,Zanavykija zanavykų lūpomis“. Ji yra kaip veidrodinis šio krašto gyvenimo atspindys, savo tikroviškumu iš karto užėmusi sau ypač garbingą vietą tarp daugelio Zanavykijos krašto istorinės atminties sergėtojų. Tuo labiau, kad ši knyga, kuri jau dabar yra ir ateityje bus Lietuvos regiono - Zanavykijos gyvenimo liudytoja apie neramius XIX- XX a. laikus. O joje autentiškos, gyvybe alsuojančios medžiagos tiek daug. Tad ,,Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“( Martynas Mažvydas, 1547 m.).
Mokslininkei, kalbininkei, pedagogei, humanitarinių mokslų daktarei profesorei Giedrei Čepaitienei itin rūpi kultūros reikalai, lietuvių kalbos ir zanavykų šnektos būsena, Jono Jablonskio, Kudirkos Naumiesčio, jo žmonių atmintis ir daug kitų temų. Visa profesorės veikla nukreipta į gimtosios kalbos ugdymą ir puoselėjimą, istorinės atminties saugojimą ir sklaidą. Tai liudija gausus prof. G. Čepaitienės mokslinis archyvas: lietuvių kalbos morfologijos istorija, didaktika, kalbos etiketas, knygos „Lietuvių kalbos tariamosios nuosakos formų istorija“, „Lietuvių kalbos garsų klasifikacija“, „Kalbos etiketas ir mokykla“, „Lietuvių kalbos etiketas: semantika ir pragmatika, monografija“, autobiografinė apysaka „Kornelija“. Zanavykai dėkingi profesorei ir bendraautoriams už monografiją „Kudirkos Naumiestis. Praeitis ir dabartis“, „Zanavykų šnektos žodyną“, „Atsiminimus apie Joną Jablonskį“ ir naujausią knygą „Zanavykija zanavykų lūpomis“.
Kalbos zanavykiškumas, pasakymų, pojūčių išraiška, intonacinis frazių ryškumas, charakterio ypatybės, įgautos užaugus pačioje paprūsėje – giluminės garsyno ypatybės, įrašytos G. Čepaitienės viduje glūdinčioje „kalbos sistemoje“, kurios negali ištrinti jokios ekstralingvistinės aplinkybės.
Svarūs profesorės sumanymai, aktyvi veikla, nuolatinės įžvalgos kalbos dienų renginiuose Šakių rajone, gimtosios kalbos, zanavykų šnektos saugojimas, puoselėjimas, parama organizuojant šias veiklas ne tik 2010 m. pelnė Jono Jablonskio premiją, bet ir prisideda prie bendros krašto ir Lietuvos kultūrinės gerovės.
Todėl šiais 2023 m. vasario mėnesį Valstybės dienos proga Šakių rajono savivaldybė ,,Aitvaro“ apdovanojimu pagerbė savo krašto metų geriausius, tarp kurių apdovanota ir Dr. prof. Giedrė Čepaitienė ‒ ,,Už prakalbintą zanavykų istoriją“. Panovių kraštas nuoširdžiai didžiuojasi tokia pilietiška savosios žemės dukra ir linki jai dar daug daug nušvitimų mokslinių tyrinėjimų keliuose.
BC informacija
