Spalvingas Velykų džiaugsmo laukimas Panoviuose
- Informacija
- Aukštesnė kategorija: Naujienos
- Peržiūros: 1362
Narių vertinimas: 5 / 5
Šv. Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Velykos, kaip ir didžiosios žiemos šventės, kiekvienoje šeimoje visuomet labai laukiamos. Tai metas, kai prie bendro stalo susirenka patys artimiausi giminaičiai, o kiaušinių marginimas, ridenimas ir šventiniai pietūs su gausia šeima – svarbiausia Velykų tradicija. Tradiciškai kiaušiniai Lietuvoje buvo dažomi natūraliais dažais: ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausi trys marginimo būdai - kiaušiniai dažomi viena spalva, marginami vašku arba skutinėjami. Todėl balandžio 13-osios dienos popietę, į Panovių laisvalaikio salę rinkosi būrelis panoviečių. Kultūrinių renginių organizatorė Ingrida Jašinskaitė pakvietė daugeliui žinomą menininkę, margučių su vašku margintoją Eleną Kudirkienę. Parodėlei ji atsivežė net keletą pintinėlių pačios su vašku numargintų kiaušinių. Ant stalų buvo paruoštas karštas vaškas, indeliai su spalvotais kiaušinių dažais, vaškavimui skirtos adatėlės. Edukacinė valandėlė išties visiems patiko. Elytė ne tik demonstravo kiaušinių su vašku subtilybes, bet ir pasakojo: „ pradžioje reikia pasigaminti dažymo įrankį: į pieštuką įsmeikite nedidelį smeigtuką su maža galvute. Metaliniame šaukšte, nedidelės žvakelės pagalba ištirpinkite vašką (ne parafiną!) ir laikykite jį ant mažytės ugnies, kad neatvėstų. Smeigtuko galvutę mirkome ištirpintame vaške ir piešiame norimus raštus ant kietai išvirto ir dar šilto kiaušinio. Kai vaškas sustingsta, kiaušinį dedame į dažus. Išėmę vašką nugramdome arba pašildome ir nušluostome servetėle. Jei norime gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia kiaušinį nudažome šviesesne spalva (pvz., geltona), išbraižome raštus ir merkiame į tamsesnę spalvą (pvz., mėlyną). Šiuo atveju turime žalią kiaušinį su geltonais raštais.“ Laikas neprailgo, atliekant prasmingą ritualą-margučių paruošimą Šv.Velykoms. Papuošę visą stalą pačių numargintais margučiais, pasivaišinome Ingridos paruošta karšta arbata ir Vilijos Išganaitienės iškeptu pyragu „Margutis“. „Margučio“ receptas buvo išdalintas visoms norinčioms jį išsikepti namuose. Nijolė Bartišienė su dukrele Eva supjaustė atsineštą „Kiškio pyragą“. Dėkojame moterims už vaišes, o auksarankei Elenai, kuri turi dar daugybę gebėjimų, tariame didelį AČIŪ ir lauksime kitais metais.
BC informacija
Nauji vėjai ir viltys
- Informacija
- Aukštesnė kategorija: Panovių BC info
- Peržiūros: 1262
Narių vertinimas: 5 / 5
1990 metų kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Tai buvo itin reikšminga diena tiek Lietuvos gyventojams, tiek pačiai šalies istorijai, įnešusi naujų vėjų ir vilčių žmonių gyvenimuose. Kovo 11-oji visuomet primins lietuviams sudėtingą kelią link nepriklausomybės.
Minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir mes. Panovių laisvalaikio salėje susirinko nemažas būrys žmonių. Renginį pradėjo laisvalaikio salės vedėja I.Jašinskaitė, skaitydama gražias eiles Lietuvai. Jas palydėjo skambios, nuoširdžios dainos, kurias atliko Kriūkų daugiafunkcinio centro kapela „Panemunys“. Žiūrovai ne tik lingavo, plojo, dainavo pamėgtas dainas, bet kartu sukosi valso ritmu, šoko „Polką su ragučiais“, sukurdami tikrą pavasario dvelksmą. Tariame nuoširdų ačiū šiai šauniai kapelai.
BC informacija
Užgavėnių šėlsmas Panoviuose
- Informacija
- Aukštesnė kategorija: Naujienos
- Peržiūros: 1543
Narių vertinimas: 5 / 5
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventės ištakos – pagoniškos. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia.
Kovo penktosios vėjuotą ir lietingą popietę iš visų kampų rinkosi Užgavėnių persirengėliai. Jie rinkosi į J. Lingio parko prieigas. Šventę organizavo laisvalaikio salės vadovė Ingrida Jašinskaitė ir Panovių kaimo bendruomenė, jungianti virš 60 narių. Linksmojoje šventės dalyje dalyvavo įvairiausi personažai: čigonės, velniai, raganos, giltinės. Neapsieita ir be Lašininio su Kanapiniu.
Ingrida Jašinskaitė pasveikino susirinkusius į šventę, palinkėjo nepersivalgyti Užgavėnių vaišių, o dalyvauti visose sporto rungtyse ir žaidimuose, taip pat neprarasti geros nuotaikos. Ji priminė persirengėliams liaudies papročius ir tradicijas, kurios turi padėti išvaryti žiemos demonus ir pažadinti žemę. Vienas žaismingiausių šventės akcentų – persirengėlių eisena. Tad ilgai nelaukę, į vežimaitį įsisodinę Morę, visi šventės dalyviai patraukė per skverą su šūksniais, tarškynėmis. „Žiema, nusibodai! Štiš! Greit pavasaris prašvis!“. Tačiau gūsingas vėjas ir lietus pakoregavo šventės scenarijų. Po eisenos visi dalyviai linksmybes pratęsė jau salėje, už vaišių stalo. O skanumynai – blynai, mielinės spurgos, ir geri Lašininio paraginimai – skanauti riebios dešros ir lašinių, o Kanapinio – riestainio. Visiems gerai žinomas Užgavėnių paprotys – sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą, sveiką ir sočią ateitį. Renginio kulminacija tapo vaišinimasis garuojančia žirniene, kurią išvirė Skirmutė ir Rimas Stoniai. Na, o kai pilvai buvo sotūs, atsirado proga kaip reikiant patrepsėti.